lizdas

lìzdas sm. (4) 1. K kiaušinių dėjimo, perėjimo ir vaikų auginimo vieta (apie paukščius, vabzdžius), gūžta: Jau gandras lìzdą suka Plng. Busilas ąžuole susinešė lìzdą Rgv. Susilipdė kregždės lìzdą daržinėj Rm. Vaikai rado daug paukštukų lizdáičių Trak. Ir sėdos paukštė an lizdo Lz. Lizdą vijo pati paukštė Lkm. Lizdą krauju R. Lizdą darau, kloju SD61. Kas gali turėti tokią piktą širdį, kad išvaikytų bitukes iš tokio seno lizdo V.Krėv. Ant svočiutės galvos strazdas lizdą krovė JV723. Ar tu, mergele, karvelio lizde išaugai? KrvP(Vlk). Skregždė mūrina lizdẽlį sau Krm. Žilvičių krūme lizdelį kroviau JD711. Daug gyvų daiktų, kurie lizdè prasidėjo, tėvą su moma prastoję, penisi patys K.Donel. Ir išleidžia šakas didžias teip, jog paukščiai dangaus gali lizdus daryt po šešėliu jo Ch¹Mr4,32. ^ Koksai paukštis, toksai ir lizdas B. Ne to lizdo paukštis J.Jabl. Paukščiai be lizdo vaikų neperi Vlkj. Po svetimu stogu nekrauk lizdo PPr227. Negeras paukštis, kurs savo lizdą bjaurioja J.Jabl. Apleido kaip paukštis savo lizdą LTR(Pp). Visos šakos su lizdais, visi lizdai su vaikais (ąžuolas) Pnd. Stovi ąžuolas, turi dvylika šakų, ant tų šakų po keturius lizdus, lizde po septynius kiaušinius (metai, mėnesiai, savaitės, dienos) Pnd. ║ nedidelių žvėrelių gūžta: Jei karvė suėda žiurkės lizdą, tai apserga ir nesikelia MTtV172. Zuikis išsikasė dirvoje lìzdą Tl. ║ avilio dalis, kur bitės peri: Avilio lizdas didelis J.Krišč. ║ ko nors skyrius, perdalijimas: Vaislapėliai suauga savo šoniniais paviršiais ir padalija mezginę į keletą skyrių, vadinamų lizdais J.Dag. Netikrųjų vaisių lizdai odiški, nesukaulėję P.Snar. | Vidurinę nosies kriauklę nuėmus, matyti lizdelis (bulba ethmoidalis) rš. 2. vieno perėjimo paukščiai: Visą lìzdą kurapkų pagavo Rm. Šeškas išpjovė visą lizdą viščiukų Jnš. Kiek aš kartų norėjau tavo vaikus surinkti, kaip višta surenka savo lizdą po savo sparnais NTLuk13,34. ║ vieno vedimo gyvuliai: Šie abu paršeliai to paties lìzdo Lš. Kiaulė tris lizdùs neatveda į metus Vlkv. 3. kuokšta: Javai lizdaĩs: vienoj vietoj geri, kitoj – blogi Ds. ║ krūva: Sergu – pats lizdas kirminų pasikėlė Ggr. 4. prk. gimimo vieta, tėviškė: Pamiršo kelią į lizdą gimtąjį vaikai S.Nėr. Po daugelio metų kožnam malonu sugrįžti į savo lizdą Jnš. ║ nuolatinė gyvenamoji vieta, namai: Gal Dumbrauckas būtų ir numiręs savo lizde pas girininką, jeigu ne pašalinės aplinkybės J.Bil. Žmogus džiaugys savo lizdu Akm. Savo lizdą vaikai užsidėjo, kur ten belįsi Ub. Pirktis kokį lìzdą ir reik nors tūkstantuko Gs. Aš buvau beveik trisdešimties, kai vargais negalais susisukau savo lizdelį I.Simon. Kiekvienam savo lizdelis brangus rš. ║ šeima: Mamos nebėr, lìzdas i sugruvo Krš. Karė sunaikino visą jų lizdą Skr. Iš vieno lìzdo trys Narvilai Krš. 5. prk. kieno nors susitelkimo vieta, centras: Ką pasakys Prūsų lietuviai, kurių lizde, Tilžėje, užmanyta (= sumanyta) vieta būsimai spaustuvei? V.Kudir. Tenai tikras vagių lìzdas Prn. Visą lizdą girtuoklių išnaikino Klvr. Ot kur ligos lizdas surasta! rš. Girtybė yra lizdas visokių nedorybių KrvP(Pln). | Vandenį reikia pilti ne į liepsną, bet į patį ugnies lizdą rš. 6. kar. užmaskuota ir sustiprinta vieta ginklui įtaisyti ir šaudyti: Ant senųjų kapinių, Nemuno krante, artilerijos kareivinių rajone ir prieštiltyje buvo įrengti kulkosvaidžių lizdai rš. Sienose buvo šaudymo angos ir lizdai patrankoms sustatyti rš. Daugelis mūsų baterijų tiesiu taikymu naikino priešų kulkosvaidžių lizdus rš. | Atsparos lizdas (kelių kovotojų ginamas vietovės plotas) rš. 7. tech. išpjovimas, skylė, kur kas įstatoma, įkišama: Negerai lizdas išpjautas – nestovia gegnė Slm. Patašyk balkį – lizdañ nelenda Alv. Iškapok sienoj lizdą – spyrį įstatysim Ps. Stulpas neina į lìzdą, reikia pataisyt Jnš. Rutulio lìzdas NdŽ. Čiuožiamasis lìzdas NdŽ. Telefono komutatorius turi penkis lizdus VĮ. [Mašinos] vožtuvo lizdas rš. Lingių lizdas rš. Nuo baltos liepsnos smarkiai aprūksta termostato lizdas J.Mat. ║ šautuvo (pistoleto ir kt.) vamzdžio dalis, kur įvaromas šovinys: Vištartas įstūmė apkabą atgal ir vienu spynos brūkštelėjimu suvarė į lizdą šovinį rš. Išstumdinėja net, pasikėlęs iš vietos, šūvius iš lizdų V.Krėv. ║ rš sielių stabdžio įrengimo vieta. 8. grupiniu būdu sėjamų sėklų sutelkimo vieta: Sėjant lizdais, sėklos išsėjamos į žemę grupėmis, po keletą sėklų į vieną lizdą, su lygiais tarpais tarp lizdo eilutėje rš. Runkelių sėkla sėjama į padarytus griovelius ištisai, o ne lizdeliais sp. 9. DŽ lingv. grafiškai žodyne išskirta grupė vienašaknių, artimos reikšmės ar kitokių žodžių.

◊ várnų lìzdas apsileidęs žmogus: Merginos, pamačiusios tokį varnų lizdą, išsigando S.Nėr.

lìzdą sùkti bendrauti: Su Vincentu neiškentu, su Juzuku lìzdą sukù (apie nepastovią merginą) Šll.